Taigi, finalas.
Išdėstyti gelbėjimo ratai - jie dar blizga, nes ne pilnai nudžiūvo.
Pravestos ir įtvirtintos inkarų grandinės.
Išdėstytos lempos ir pakeltos vėliavos.
Šis laivas man patiko savo paieškomis. Pradžioje buvo gauta viena nuotrauka, kurioje jis buvo nufotografuotas kažkokios šventės metu. Kadangi laivas trumpai tarnavo mūsų Karinių Jūrų pajėgų pradininkėje - Pakrančių Apsaugos Rinktinėje - tai net KJP nieko daugiau neturėjo. Buvo tik žinoma, kad iki tol. kol perduotas PAR, priklausė žvejų kolūkiui "Baltija" ir vadinosi "Mietkij". Buvo suteikta klaidinga startinė informacija: vidutinis žvejybinis traleris, statytas Vokietijos DR, apie 48 - 52 m ilgio, 8 m pločio. Buvo prašoma padaryti apytikslį šio laivo modelį pagal VIENĄ NUOTRAUKĄ. Galėjau, žinoma, kažką sufantazuoiti (nesakau, kad tos fantazijos ir dabar nebuvo - žiūrint į nuotrauką, matosi, kad laivas nemažai skyrėsi nuo pradinės išvaizdos). Bet užsispyriau ir pradėjau paieškas ( per tą laiką buvo padarytas "Prezidentas Smetona"). Pirmiausia paskelbiau informacijos paiešką per kelis Rusijos ir Ukrainos Forumus. Ir jau po kokio mėnesio turėjau patikimą informaciją. Pasirodė, kad laivas - ne VŽT, o žvejybinis RS - 300 projekto seineris, statytas 4 TSRS laivų statyklose apie 1950 - 60 metus ir labai plačiai naudotas. Ilgis tesiekė 33,97 m, plotis 7,09 m. Būtent tas laivas, kuris tapo SL 22, buvo statytas Astrachanės laivų statykloje. Po to sekė gana ilgas šio tipo laivų nuotraukų ieškojimas. Jis didelių rezultatų nedavė, nes laivas senas ir mūsų dienomis retai kur benaudojamas. Ir staiga po kokių 8 mėnesių paieškų viename Forume radau patarimą kreiptis į gamyklą - žmogus rašė, kad matė segtuvą su šio laivo gamykliniais brėžiniais. Net ior elektroninio pašto adresą davė. Parašiau. Ir prasidėjo laukimas. Jis buvo neilgas - po 3 - 3,5 savaičių mano pašto dėžutėje jau gulėjo šio laivo gamyklinių brėžinių failai, tiesa, suskanuoti labai prastai. Bet tai buvo brėžiniai. Jiems trūko nuplėštos priekinės dalies ir galinio stiebo. Bet tai jau buvo konkreti informacija. Tuo labiau, kad tas stiebas buvo pakeistas, o priekinės dalies schemą radau vienoje knygelėje. Ji nebuvo pilna, bet pagal ją ir išlikusią gamyklinių brėžinių projekciją iš viršaus buvo galima viską atkurti 90 - 95 procentų tikslumu. Tai va, tokia istorija.
Tai tiek