Taigi, "Žaliukė" jau baigta ir sukorė tokį kelią, kokio tikroji, padauginus iš mastelio, tikrai negalėjo nuskristi - 2 kartus po 9900 km - į Vilnių ir atgal. Tiesa, jai ten ne kaip sekėsi - iš to periodo nebuvo kobnkurencijos. O ir keli rimti ir nepašalinami trūkumai (atotampų atsileidimas dėl kelio ypatumų, truputį nesimetriškai ant "ožio" sumontuotas viršutinis sparnas,...) neleido šiam nelabai daug detalių turinčiam lėktuvėliui varžytis su raketomis - bombomis nukabinėtais, atidarais liukais ir kitais stebuklais aprūpintais II Pasaulinio karo ir šiuolaikiniais lėktuvais. Pagaliau, ne toks tikslas ir buvo keltas - norėjau parodyti, kad ir iš kitų leidyklų "nelietuviškų" modelių galima padaryti "lietuvišką". Modelis pabaigtas dar ketvirtadienį, tačiau dėl prieškonkursinių darbų nieko čia (ir kituose Forumuose) neįdėjau.
Taigi, dabar vejuosi laiką. Čia modelis jau su visomis atotampomis, tik ne visi talrepai dar nudažyti:
Padarytas ir pritvirtintas radiatorius, kurį visą reikėjo daryti naujai, išskyrus tvirtinimo kojeles. Lietuviška "Žaliukė" turėjo skirtingą, negu lenkiška "Ada" radiatorių. Beje, toks penkiakampis radiatorius matomas tik ant "Žaliukės". Likę lietuviški B. II turėjo arba šoninius radiatorius, arba stačiakampius toje pat vietoje, kaip ir mano daryto modelio. Radiatoriaus vamzdelius dariau iš izoliuoto elektros laido, ištraukto iš kabelio. Spalvą parinkau pagal "Ados" nuotraukas, nes iš nuotraukų dėl šio klausimo nieko nepavyko "išlukštenti"
.
Sujungiau šturvalą su eleronais:
Pora variklio - radiatoriaus - propelerio vaizdelių:
Naujas prietaisas (esu linkęs manyti, kad tai - variklio apsukų rodyklė arba aukštimatis), kurio nebuvo leidinyje, nes lenkiškame prototipe jo nėra:
Keletas baigto modelio vaizdelių saulės šviesoje - tiesa "saulelė vakarop"...:
Tai tiek