Truputis istorijos (nors tarp nuotraukų yra istorija lenkiškai, bet išversiu):
Caproni "Stipa" - italų eksperimentinis lėktuvas, kurio konstrukcija įdomi tuo, kad liemuo yra vamzdžio formos. Šio tipo lėktuvus Italijoje konstravo konstruktorius Luidži Stipa. Jau savo konstruktoriško darbo pradžioje jis susidomėjo šia tema ir iškėlė sau tikslą pastatyti lėktuvą su liemeniu, kuris buvo paremtas Venturi vamzdelio principu. Tokiame korpuse jo siaurėjančioje dalyje pratekantis oras įgįja didesnį greitį sumažėjusio statinio spaudimo sąskaita. Stipos teorija buvo pagrįsta tuo, kad spaudimas, kurį sukurs prieš liemenį išdėstytas sraigtas bus pagreitintas liemens viduje , o tai pakels variklio naudingumo koeficientą. Taip pat sumažės triukšmas, o pats lėktuvas bus stabilesnis. Pagal idėją tokia konstrukcija vėliau turėjo būti pritaikyta didesnių gabaritų lėktuvui. savo teorinėms išvadoms patikrinti reikėjo pastatyti nedidelį vienvariklį lėktuvą. Luidži Stipa pats ėmėsi projektuoti lėktuvą. Bet problema tapo tai, kad jis pats neturėjo lėšų mašinai pastatyti ir konstruktorius kreipėsi finansinio palaikymo į Italijos valdžią. Pristačius projektą, valdžios atstovams jis pasirodė daug žadantis ir įspūdingas, kad buvo nuspręsta jo įgyvendinimui skirti lėšų. Gamyba buvo patikėta Caproni aviacijos gamyklai. Lėktuvo konstrukcija buvo paremta žiediniu - nerviūriniu karkasu, variklis pasirinktas 120 a. g. galios de Havilland "Gipsy" III. Prototipas buvo baigtas antroje 1932 metų pusėje ir spalio 7 jis pirmą kartą pakilo į orą. Jį valdė Caproni firmos lakūnas - bandytojas Domeniko Antonini. Bandymu metu lėktuvas tiesiame skrydyje buvo labai stabilus. Tas stabilumasbuvo toks didelis, kad pilotas turėjo panaudoti nemažai jėgos, norėdamas pasukti mašiną. bet greitis buvo per mažas. Lėktuvas skraidė lėtai, nenorėjo atlikti posūkių, o Venturi vamzdelio principu paremta konstrukcija nebuvo pilnai išnaudotia ir ne iki galo pasitvirtino. Pabaigus bandymus, lėktuvas atiduotas Caproni firmai, kuri toliau jį tobulino Gvidonia Montecelio vietovėje. Bet Italijos valdžios požiūriu toks lėtas ir mažai manevringas lėktuvas, o dar ir netipiško projekto ir dideliu siluetu nebuvo vertas tolimesnio finansavimo. Caproni "Stipa" lėktuvo projektavimo tolimesni darbai anuliuoti. Luidži Stipos patirtis iš darbo su šiuo lėktuvu buvo panaudota vėlesnio, taip pat netipinio, itališko lėktuvo Caproni "Campini" Nr. 1. projektavime.
Techniniai duomenys:
Ilgis: 5880 mm
Mostas: 14280 mm
Aukštis: 3000 mm
Maksimalus skridimo svoris: 800 kg
Įgula: 2 žmonės (pilotas ir žvalgas)
Variklis: benzininis 120 a. g. galios de Havilland "Gipsy" III
Maksimalus greitis: 130 km/ val
Tūpimo greitis: 68 km/ val
Viršelis ir žurnalo vidus (karkaso kelios detalės jau iškirptos):
Na ir modelį pradėjau nuo karkaso. Pirmą špantą, kurio neįmanoma buvo išpjauti iš 1 mm kartono (0,75 mm storio žiedelis) padariau iš 0,8 mm diametro aliumininės vielos. Galines nerviūrų dalis sujungiau papildomais stačiakampiais įdėklais iš 1 mm kartono, kurie nebuvo numatyti projekte.
Tai tiek
Teko vėl įklijuoti iškirptas dalis. ir vaizdelis dabar ten ne koks. Gerai, kad viskas bent dalinai varikliu prisidengs.
... Nors mesk lauk visą liemenį ir naują žurnalą pirk, bet ar jame viskas bus taip, kaip reikia?
