Daugeliui gali kilti klausimas kam yra reikalingas modelio sendinimas ar eksploatacijos žymių parodymas, jeigu ir taip modelis puikiai atrodo. Modelio sendinimas nėra privalomas dalykas ir yra reikalingas tiems, kas nori savo padarytiems modeliams suteikti tikroviškumo. Modeliuojant įvairią techniką reikėtų turėti omeny, kad pradėjus eksploatuoti iškeliavusį iš gamyklos kokį nors technikos vienetą, nesvarbu tanką, motociklą ar lėktuvą, iš karto atsiranda kažkokių eksploatacijos požymių vėliau ir atmosferos poveikio pėdsakų. Kaip pavyzdį paimkime automobilį, kuris važinėjasi Lietuvos gatvėmis. Manykime, kad savininkas yra labai tvarkingas visada laiko savo automobilį išblizgintą visur, tiek išorėje, tiek viduje, tiek apačioje. Tačiau vis tiek liks eksploatacijos požymių, pvz. duslintuvo vidus bus apsitraukęs suodžiais, padangos taip pat bus nusidėvėję.

Taigi tai tik jūsų reikalas ar sendinsite modelį, rodysite eksploatacijos žymes ar ne. Reikėtų apsispręsti patiems dėl sau keliamų modeliavimo kriterijų, o jeigu norėsite dalyvauti parodose ir varžybose, tai teks atsižvelgti ir į jų taisykles bei reikalavimus.

Jeigu darysite dioramą, kurioje tankas stovi mūšio lauke ir norėsite, kad tai atrodytų tikroviškai – tai turėsite daryti purvą, dulkes, kėbulo įbrėžimus ir panašiai. Jeigu darysite tanko modelį be jokios scenos, tai purvai ir visi kiti panašūs dalykai nėra būtini, jie greičiau užgoš modelio detales, bet patartina modelio spalvas tonuoti, suteikti joms tikroviškumo darant išblukusių dažų imitaciją.

Amerikiečių „Abrams“ Irake, tikrai nepanašus į ką tik iš gamyklos išriedėjusį tanką

Sendinant modelius jums reikės pačios technikos, vietovės fotografijų, kad tikroviškai atgamintumėte erozijos ar eksploatacijos poveikius. Reikia suprasti tokius dalykus, kad ant, pavyzdžiui, II Pasaulinio karo laikų tankų vikšrų purvas kaupėsi lygiai taip pat kaip ant šių dienų tanko, purvo spalva toje pačioje vietovėje greičiausiai bus panaši kaip ir buvo prieš penkiasdešimt metų. Jeigu nežinote kokias spalvas naudoti, nes turite tik nespalvotas fotografijas iš 1943 metų, tai pasiieškokite dabartinių spalvotų fotografijų, atitinkančių norimą modeliuoti vietovę ar technikos vieneto elementą, pavyzdžiui tanko vikšrus apsinešusius purvu.

Karinė technika

Karinė technika dažoma pirmiausia tam, kad apsaugoti ją nuo rudžių ir apsunkinti priešui stebėjimą (kamufliažas). Dažai dažnai dažomi tiesiai ant kitų dažų. Jie yra veikiami daugelio faktorių. Pirmiausia – saulė, ypatingai veikia techniką, kuri tarnauja dykumose.  Nuo saulės dažai blunka, tampa labiau pažeidžiami, skylinėja ir lupinėjasi. Ekipažo nariai, prižiūrėdami techniką, lipdami jos vidun taip pat palieka pėdsakus. Labiausiai mėgstamos įlipimo vietos būna patrintos, ant technikos paviršiaus gali likti batų pėdsakai, smulkūs įbrėžimai. Dažai pirmiausia nusitrina ant technikos kėbulo kampų, iškilimų, o tik po to ant plokščių paviršių. Tokiose vietose matysis nutrintas metalas, kuris galbūt kartais parūdys. Rūdys lyjant gali nutekėti kėbulo paviršiumi, todėl ant mašinų matysis tokio nutekėjimo pėdsakai. Reikia atkreipti dėmesį, kad kai kuri šiuolaikinė technika turi aliuminio lydinio šarvus, kurie nerūdija.

Rūdys atlieka savo darbą. Kur įbrėžimai – ten ir rūdys (Irakas)

Ant šio Lietuvos kariuomenės karo policijos Hummer stogo aiškiai matosi ekipažo palikti batų pėdsakai. Be to, matyti ir tai, kad dažai yra gerokai išblukę

Ekipažo nariai tvarkydami savo techniką, neišvengiamai paliks šio darbo pėdsakus

Labiausiai pažeidžiama yra išmetimo sistema ir vikšrai. Duslintuvai visada yra veikiami karščio ir drėgmės, todėl greitai rūdija. Laikui bėgant duslintuvai gali prarūdyti kiaurai. Išmetimo sistema yra ganėtinai įvairi ir tai nebūtinai vamzdžiai. Įvairiose mašinose ji gali būti skirtinga ir surūdyti skirtingose vietose, todėl prieš imituojant eksploatacijos požymius reikėtų gerai išstudijuoti, kur yra jūsų gaminamos technikos išmetimo sistema.

Surūdijusi „Abrams“ tanko išmetimo sistema. Taip pat matyti nusilupę dažai (Irakas)

Vikšrai ir ratai pažeisti korozijos (Irakas)

Vikšrai yra vienintelė vieta, kuri nėra dažoma, todėl dažniausiai pasidengia tamsiu rudžių sluoksniu. Rūdys dažniausiai nusitrina ten, kur vikšrai liečiasi su žeme, kai technika yra eksploatuojama. Tokios vietos per trumpą laiką gali pasidengti šviesiu, oranžiniu rudžių sluoksniu.  Jeigu vikšrinė technika važinėja per smėlį, tai rūdys nuo vikšrų nusitrina visiškai.

Kai šaudoma iš ginkluotės išsiskiria parako dujos ir tai neišvengiamai palieka pėdsakus ant patrankų vamzdžių žiočių, kulkosvaidžių ir šautuvų vamzdžių.

Po šaudymo ginklų vamzdžiai pasidengia juodu parako dujų sluoksniu

Priklausomai nuo to kokioje vietovėje yra eksploatuojama technika ant jos ratų, vikšrų kaupiasi purvas, augalijos likučiai.

Lietuvos kariuomenės visureigiai Afganistane gauna paragauti daug purvo. Važinėjant sunkiai pravažiuojamais keliais, visureigiams nuplėšomi bamperiai

Atskirai reikėtų pakalbėti apie vėlesnių laikų SSRS karinę techniką, kurią kareiviai valydavo ypatingai ir ten dažniausiai rudžių nebūdavo net ir ant vikšrų. Kadangi dyzelinis kuras buvo pigus, tai karinė technika būdavo plaunama juo, bet šis SSRS atvejis greičiau išimtis, o ne taisyklė. Kaip sakoma nesvarbu ar technika važiuoja ar ne, svarbu, kad stovėtų švari ir išblizginta. Todėl nereikėtų remtis SSRS pavyzdžiu modeliuojant kitų pasaulio valstybių techniką, kur pragmatiškumas buvo svarbesnis, negu išorinė išvaizda.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad karinės technikos, kuri stovi kariniuose daliniuose, išvaizda gerokai skiriasi nuo tos, kuri būna pratybose ar kovos veiksmuose. Dalyvaujant pratybose ar kariniuose veiksmuose nėra laiko technikos ypatingam tvarkymui ir plovimui.

Rusijos Federacijos savaeigis pabūklas Čečėnijoje

Daug svarbiau yra laiku keisti filtrus, kad jie neužsikimštų smėliu ar pildytis degalus, nekreipiant dėmesio į tai, kad jie nuteka per bortą. Technika dažniausiai tvarkoma po pratybų arba grįžus į stovyklą po užduoties. Todėl jeigu darote dioramą, kurioje vyksta veiksmas, galite neabejoti, kad ten švarios ir iššveistos technikos nepamatysite. Bus ir purvo, ir dulkių, ir įbrėžimų, atsiras kulkų paliktos žymės ant šarvų ir panašiai.

Sunaikintas tankas

Skeveldrų paliktos žymės ant šarvuočio korpuso

Automobiliai

Patiems nebūtų sunku įsitikinti kaip atrodo eksploatuojami automobiliai. Kad tai padarytumėte, pakanka išeiti apsižvalgyti į gatvę. Automobiliai dažniausiai kaupia purvą po apačia. Dulkės ir purvas taip pat nusėda ant variklio, susikaupia ratų arkose. Automobilio išmetimo sistema rūdija taip pat kaip ir karinės technikos, nes yra veikiama to paties karščio ir tos pačios drėgmės. Sendinant automobilius galima parodyti ir padangų nusidėvėjimą.

Automobilio ratų arkose susikaupęs purvas

Juodas automobilio padangas galima pamatyti automobilių pardavimo salonuose ir parodose, bet ne gatvėse. Taip pat fotografijoje matosi aprūdijęs stabdžių būgnas

Variklis laikui bėgant taip pat apsineša purvu ir dulkėmis

Nėra ką daugiau pasakyti apie automobilius, nes jie dažniausiai yra prižiūrimi, tačiau eksploatacijos požymiai vis tiek išlieka. Jeigu norėsite padaryti seną ir visai surūdijusi egzempliorių, tada atsiras daugiau ką parodyti. Jeigu modeliuosite visureigį ką tik palikusi šlapią žvyro karjerą, jis irgi atrodys kitaip negu gatvėse važinėjantys automobiliai.

Ekstremaliam sendinimui galima panaudoti ir tokias fotografijas

Laivai

Laivai yra nuolat veikiami sūraus vandens, dažus nuolat blukina saulė. Laivų korpusai paprastai rūdija ten kur ant jų nuolat patenka vanduo. Tai žinoma dugnas, įvairios vandens nutekėjimo angos, inkarai. Suodžiais apsineša laivų kaminai. Parako dujų pėdsakai lieka po šaudymo iš laivo turimos ginkluotės. Laivo patalpų durų vyriai yra tepami kaip ir kitos karinės technikos, todėl ant jų taip pat bus matyti tepalų žymės. Laivo liukų kraštai gali nusitrinti dėl pastovaus naudojimo ir dėl to apsitraukti rūdimis.

Šioje fotografijoje puikiai matosi kaip atrodo eksploatuojamo laivo dugnas

Ant lėktuvnešio denio matosi nusidėvėjimo žymės

Žinoma daug kas priklauso nuo to kaip laivas yra prižiūrimas. Teko matyti reportažą kaip Rusijos Federacijos jūrininkai tvarko laivą po kovinio šaudymo. Tai viskas kas buvo ant denio ir buvo apsinešę parako dujomis, buvo valoma ir po to dažoma teptukais. Todėl darant modelius galima pagalvoti kaip geriau dažyti ar aerografu, ar teptuku.

Prancūzų lėktuvnešis „Clemenceaux“. Taip jis atrodo stovėdamas uoste jau pasibaigus jo tarnybos laikui

Lėktuvai

Lėktuvai kaip ir kita karinė technika turi variklio išmetimo sistemą, kuri taip pat rūdija. Ant lėktuvo korpuso lieka išmetamųjų dujų pėdsakai, parako dujų pėdsakai atsiradę dėl šaudymo. Vyriai ir lankstai yra tepami, todėl gali matytis to tepimo žymės. Atidarant variklio dangčius, kitas ertmes gali nusitrinti jų kraštai. Ant variklių dangčių gali likti tepalo žymių. Tepalo žymių gali būti ir ant važiuoklės.

Tepalų žymės ant lėktuvo važiuoklės

Lėktuvą prižiūrintys technikai ir lakūnai laipioja po lėktuvo paviršių, todėl gali likti įbrėžimų. Gali nusilupti ar nusitrinti dažai ten kur nuolat vaikščiojama. Lėktuvo paviršių taip pat veikia saulė, todėl dažai blunka.

Apibendrinimas

Daugelis gali pasakyti, kad naudojama karinė ir kitokia technika yra prižiūrima ir niekada nerūdija arba beveik nerūdija, nuolat yra plaunama ir yra švari. Jeigu taip galvojate – tai ir neimituokite rudžių ar purvo. Mano nuomone , technikos nusidėvėjimas labai priklauso nuo sąlygų, kuriomis ji yra naudojama bei priežiūros galimybių. Priežiūros galimybės labai sumažėja karinių konfliktų atveju. Taip kad dar kartą: erozija, eksploatacijos žymės – jūsų apsisprendimo reikalas.  Jeigu nuspręsite sendinti modelį – susiraskite gerų nuotraukų.

Tankas pratybose

Atmintinė

Aviacija:
tepalų žymės ant vyrių ir lankstų;
tepalų žymės ant variklio dangčių;
parako dujų dėmės atsiradusios šaudant iš lėktuvo ginkluotės;
suodžiai iš išmetimo sistemos;
hidrauliniai skysčiai ištekėję iš lėktuvo važiuoklės;
purvas nuo ratų važiuoklės angose;
nusidėvėjusios lėktuvo kėbulo plokštės dėl priežiūros;
nusibrūžinti laipiojant į lėktuvą dažai;
nutekėję degalai aplink užpildymo angas.

Šarvuotoji technika:
parako dujų liekanos ant vamzdžių žiočių;
rūdys ant vikšrų;
purvas susikaupęs ant ratų ir aplink juos;
iki metalo nusitrynę varančiųjų ratų žvaigždutės dantys;
suodžiai ant išmetimo sistemos vamzdžių;
tepalai ant ratų gaubtelių (centro);
nusitrynę dažai ten, kur laipiojo tanko ekipažas;
tepalai ant vyrių;
dulkės visur.

Laivai:
suodžiai ant kaminų viršaus;
rūdys ant laivo korpuso, inkarų;
išblukę mediniai deniai;
tepalai ant trosų;
parako dujos ant patrankų žiočių.

Automobiliai:
parūdiję duslintuvai;
nusidėvėjusios padangos;
purvas ant variklio ir automobilio apačios.

Antroje dalyje – sendinimo technikos.