Kai jau turite suklijuotą modelį, laikas jį dažyti. Prieš dažant modelis yra plaunamas. Plaunamas jis šiltu vandeniu, naudojant indų ploviklį, pvz. Fairy. Kai kas gali teigti, kad to daryti nereikia, bet vis tik modelį reikia nuplauti. Modelio plovimas reikalingas tam, kad pašalinti tokius elementus nuo modelio:

1.    Pašalinti tepalus ir riebalus, kurie lieka ant plastmasės gamykloje liejant modelį. Presformoms tepti gali būti naudojami specialūs tepalai, kad modelio detalės būtų lengviau išstumiamos iš jos;
2.    Pašalinti nuo modelio riebalus, kurie atsirado jums rankomis liečiant modelį, nes žmogaus rankos praktiškai visada išskiria didesnį ar mažesnį riebalų kiekį;
3.    Pašalinti visokias dulkes ir kitus „priedus“ likusius po modelio detalių formavimo dildėmis ir šveitimo švitriniu popieriumi.

Skaityti daugiau…

Skaityti daugiau…

Tomas Janulevičius

Kai rankose jau turite neseniai nusipirktą plastikinį modelio rinkinį, tikriausiai labai norisi imti ir nedelsiant pradėti jį klijuoti. Prieš imantis peilių ir klijų, pirmiausia reikia gerai išstudijuoti instrukciją, pasižiūrėti kur kokios detalės bus klijuojamos. Geras instrukcijos išstudijavimas padės jums vėliau, klijuojant modelį.

Kitas žingsnis – darbų planavimas. Gerai suplanavus darbus, modelis bus baigtas greičiau, negu to nepadarius. Plastikinio modelio gamyba reikalauja atlikti daug procesų: glaistymas, gruntavimas, dažymas ir t.t.. Reikia laiko, pvz., išdžiūti dažams, todėl planuokite darbus taip, kad kol džiūna vienos detalės, galima darbuotis su kitomis.

Jeigu esate pradedantysis modeliuotojas, tai pradžiai rekomenduojama suklijuoti kelis modelius naudojant detales tik iš rinkinio. Taip įgysite reikalingos patirties

Skaityti daugiau…

Lietuvos kariuomenėje buvo dvylika tankų Renault FT-17. Šie tankai turėjo įspūdingus pavadinimus: „Giltinė”, „Drąsutis”, „Pikuolis”, „Kerštas”, „Galiūnas”, „Pagieža”, „Karžygys”, „Audra”, „Kovas”, „Slibinas”, „Smūgis” ir, greičiausiai „Griaustinis”.

Skaityti daugiau…

Modeliavimui, kaip ir bet kokiam kitam užsiėmimui, reikalingi įrankiai. Geri ir kokybiški įrankiai – kelias, visų pirmą, link kokybiško rezultato, o mokėjimas jais naudotis – galimybė sutaupyti brangaus laiko.

Daug kalbama apie tai, kad pažangiose Vakarų valstybėse darbo našumas yra didesnis, negu Lietuvoje. Taip yra todėl, kad žmonės turi gerus įrankius bei nuolat mokomi jais naudotis. Modeliavimas – ne išimtis.

Neskubėkite pulti pirkti visų įrankių iš karto. Laikui bėgant patys atsirinksite, kokių įrankių Jums labiausiai reikia ir juos įsigysite. Pačiai pradžiai užteks būtiniausių įrankių: replių kirpimui, dildžių, teptukų ir peiliukų pjaustymui.

Taigi trumpai apie įrankius.

Skaityti daugiau…

T-55 AM Lenkijos gamybos, modernizuotas T-55.

Skaityti daugiau…

M1114 HMMWV (High Mobility Multipurpose Wheeled Vehicle)

Skaityti daugiau…

Autorius:

Vaidas Mašidlauskas

Pirmą kartą

Šis straipsnis nušviečia stendinių lėktuvų modelių 1/72 darymą, tačiau daug kas tinka ir kitokių plastikinių modelių klijavimui.
Viskas prasideda nuo noro klijuoti modelį. Pirmą kartą šiam tikslui pasiekti būtina atsižvelgti į tokias aplinkybes, kaip patirtis, turimi įrankiai ir svarbiausia- kantrybė. Modelio darymas reikalauja kruopštaus ir kantraus darbo, priklausomai nuo modelio sudėtingumo. Gali tekti skirti nuo 2 iki neriboto skaičiaus vakarų, nes dėl dažymo, klijavimo ir glaistymo specifikos gražaus kokybiško modelio padarymas neįmanomas per vieną prisėdimą. Pirmą kartą patartina apsiriboti nesudėtingu modeliu, turinčiu ne didesnę, kaip trečią sudėtingumo klasę. Kaip taisyklė, ant modelio įpakavimo nurodoma sudėtingumo klasė- kuo daugiau detalių, tuo aukštesnė sudėtingumo klasė.

Skaityti daugiau…

Autorius:

Vaidas Mašidlauskas

Antrojo pasaulinio karo išvakarės

1935 metais JAV karinių oro pajėgų generolas Billy Mitchell, tas pats, kurio garbei vėliau buvo pakrikštytas North American B-25, teigė, kad ateityje karinius konfliktus laimės ta pusė, kurios aviacija bus pranašesnė. Ši mintis nebuvo priimta dėl jos revoliucingumo, nors italų generolas Giulio Douliet šią mintį išdėstė dar 1921 metais traktate „Viešpatavimas ore”. Tuo metu galiojo stereotipai, dėl kurių, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje tarnauti Karališkajame kariniame laivyne buvo prestižas. Pirmojo pasaulinio karo metu aviacija buvo laikoma turtingų, bet ekstravagantiškų žmonių sritimi. Šiandien panašiai žiūrima į ekstremalus. Be to, atsižvelgiant į ką tik praėjusią pasaulinę ekonominę krizę, vyriausybės nenorėjo didinti išlaidų karinių oro pajėgų (KOP) vystymui.
Generolo žodžius patvirtino vėlesni įvykiai, kai Musolini įsakymu Italijos KOP greitai ir visiškai sutriuškino Etiopijos karines pajėgas. Pasaulio galingieji gėdingai nusprendė nesikišti, nes nenorėjo pyktis su Italijos režimą palaikančiu Hitleriu, tačiau tai buvo rimtas signalas imtis veiksmų KOP vystymui. Didžioji Britanija ir Prancūzija padidino KOP finansavimą ir paskatino naujų lėktuvų kūrimą. Sovietai glaudžiai bendradarbiavo su Vokietijos karinėmis pajėgomis iki 1936-ųjų. Buvo mokomi Vokietijos ir Sovietų pilotai, turiningai bendradarbiavo lėktuvų konstruktoriai. Atsižvelgiant į draudimą kurti kovinius lėktuvus po Pirmojo pasaulinio karo, Vokietija tai darė prisidengdama civilinės aviacijos vystymo programa. Tam padėjo ir situacija, kai komercinių lėktuvų charakteristikos pranoko karinių. Atsirado tendencija, kai bombonešius gamino iš modernizuotų keleivinių, o naikintuvus iš lenktyninių lėktuvų. Tokiu būdu vėliau transporto lėktuvas He 111 tapo bombonešiu, pripažintas netinkamu civilinėms oro linijoms Do 17 puikiai tiko vidutinio bombonešio rolei, o mokomasis Messerschmitt Bf 108 po modifikavimo tapo naikintuvu Bf 109. Šio lėktuvo konstrukcija turėjo didelį tobulinimo potencialą, dėl to neatsitiktinai Me Bf 109 laikomas vienu iš geriausių Antrojo pasaulinio karo naikintuvų, įvairios versijos tarnavo  iki pat karo pabaigos. Iš Sovietų gautos žinios padėjo vokiečiams susipažinti su Sovietų taktikos naujovėmis, konstruktoriams- su technine patirtimi. Vokietijos aviacinė mintis progresavo pralenkiant visą pasaulį. Kitoje žemės rutulio pusėje Japonija sėmėsi idėjų iš JAV pasiekimų ir kūrė savo KOP bei jų naudojimo taktiką. Nemažai naujovių Japonija gavo iš sąjungininkės Vokietijos.

Dornier Do 17

Skaityti daugiau…

Skaityti daugiau…